Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: Lietuvoje būstą dažniau įgyja jį jau turintys asmenys ar šeimos
2024 m. vasario 22 d.
Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių
po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų - tokių asmenų ar šeimų skaičiaus
augimas yra gerokai spartesnis nei tų, kurie turi bent po vieną būstą, skelbia
Registrų centras. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar
asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo
turto jau turintiems asmenims.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent
vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18
milijono. Išanalizavus duomenis pastebėta, kad asmenų ar šeimų, turinčių bent
po vieną būstą, skaičiaus augimas pastaruosius keletą metų auga vis lėčiau - prieš penkerius metus tokių asmenų per metus padaugėjo maždaug 4,5 tūkst.,
tačiau per praėjusius 2023 metus - jau mažiau nei tūkstančiu. Tuo tarpu asmenų
ar šeimų, turinčių po du ar daugiau būstų kasmet padaugėja apie 10 tūkstančių.
"Žvelgiant į šią statistiką, galima teigti, kad
teoriškai 9 iš 10 naujų būstų atiteko bent vieną butą ar namą jau turintiems
asmens ir tik dešimtadaliu atveju - asmeniui ar šeimai, kuriai tai yra pirmasis
būstas. Be abejo, praktikoje gali būti įvairiausių aplinkybių, tačiau šios
tendencijos rodo, kad asmenys, kurie jau turi butą ar kitą gyvenamosios
paskirties nekilnojamąjį turtą, yra linkę ir turi finansinių galimybių
investuoti į nekilnojamąjį turtą", - kalba Registrų centro duomenų analitikas
Paulius Rudzkis.
Anot jo, didėjantį vadinamųjų būsto "kolekcionierių"
skaičių liudija ir tai, kad kiekvienais metais mažėja asmenų ar šeimų, kurios
turi tik po vieną būstą. Pastaruoju metu tokių asmenų kasmet sumažėja
vidutiniškai 6 tūkstančiais, o vien tik praėjusiais metais - beveik 7,5
tūkstančio. Registrų centro duomenimis, šiuo metu tik vieną būstą Lietuvoje
turi 815,5 tūkst. asmenų ar šeimų. Palyginti, prieš penkerius metus tokių
asmenų ar šeimų buvo 845 tūkstančiai.
"Asmenų ar šeimų, turinčių tik po vieną butą ar
gyvenamąjį namą, skaičiaus mažėjimas labiausiai sietinas su tuo, kad šie
asmenys ar šeimos tiesiog įsigyja antrąjį butą. Be abejo, į šį skaičių taip pat
patenka ir tie asmenys ar šeimos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių
parduoda vienintelį turėtą būstą ir galbūt pradeda jį nuomotis ar tiesiog
išsikelia gyventi į užsienį", - komentuoja P. Rudzkis.
Registrų centro skaičiavimais, šiuo metu po du butus
turi apie 263 tūkst. asmenų ar šeimų - 9 proc. daugiau nei prieš penkerius
metus, kai tokių asmenų ar šeimų buvo 242 tūkstančiai, po tris butus turi 72,5
tūkst. šeimų ar asmenų, arba 24 proc. daugiau nei prieš 5 metus (58,4 tūkst.),
po keturis butus - 19,4 tūkst., arba 44 proc. daugiau prieš 5 metus (13,5
tūkst.), po penkis ar daugiau butų - 6,2 tūkst., arba 68 proc. daugiau nei prieš
5 metus (3,7 tūkst.).
"Nors praėjusiais metais vadinamųjų butų ir namų
"kolekcionierių" skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau vis dar išliko
palyginti didelis ir viršijo 8 tūkstančius. Toks augimas rodo, kad nepaisant
visų ekonominių ir geopolitinių iššūkių, lietuviai noriai investuoja į
gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Šių metų pradžia NT sandorių
prasme buvo ganėtinai kukli, tad bus įdomu stebėti kaip keisis būsto
"kolekcionierių" tendencijos, jei sandorių rinka šiemet ir toliau išliks
pasyvi", - sako Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais
gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus
nematytas žemumas - 2023 metais buvo įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų
(beveik 12 proc. mažiau nei 2022 metais) ir 10,7 tūkst. gyvenamųjų namų
pardavimų (20 proc. mažiau).
|